Plonų audinių vasarinė suknelė vyresnėlei.
Panaudoti perdirbimui atiduoti marškiniai ir sijonukas. Visų pirma išardžiau beveik visas šių drabužių siūles, gautas detales išskalbiau. Skalbiant gan gerai "užsitraukia" buvusių siūlių vietose paliktos adatos skylutės. Taip galima panaudoti didesnį medžiagos gabalo plotą naujoms detalėms kirpti nei tiesiog karpant turimą drabužį. Išskalbtus audinių gabalus gerai išlyginau.
Viršutinė suknelės dalis kirpta pagal turėtą tinkamo dydžio suknelės iškarpą, tik pridėjau užsegimą sagutėmis. Visą užsegimą ir sagų kilpeles siuvau pati, nors gal ir galėjau panaudoti marškiniuose buvusį užsegimą, bet kažkuo jis man neįtiko, tad visos siūlės suknelėje siūtos mano pačios. Apykaklę tvarkiau kaip su apsiuvu, kirpau lenktą juostelę pagal iškirptės išlinkimą, tik ta juostelė šįkart išėjo labai siaura ir nepavyko jos krašto dailiai apmėtyti.
Dar pridėjau parauktus "sparnelius". Juosteles jiems kirpau veidrodiniu principu, kad abiejuose dryžiai eitų ta pačia seka nuo priekio link nugaros. Į juosmenį įsiuvau ploną gumelę.
Sijoninė dalis tiesiog parauktas stačiakampis. Išardžiusi turėtą sijonuką, gautas tris jo detales sujungiau taip, kad baltos juostos tarp spalvotų dryžių ties sujungimo vietomis būtų kuo panašesnio pločio į tas, kurios eina per visą raštą, tuomet sujungimo vietų beveik nesimato ar bent jau nekrenta į akis. Kadangi medžiaga plonytė, pamušalas būtinas. Panaudojau tą patį iš buvusio sijono.
