2015 m. vasario 20 d.

Minkštas kubas mažiems pirštukams miklinti

Atėjo toks laikas, kai dukrytei pasidarė įdomu čiupinėti visokius smulkius dalykėlius. Kuo tas dalykėlis mažesnis, smulkesnis, tuo daugiau dėmesio sulaukia. Taip stebint mažąją, labai susikaupusią tyrinėjant trupinį ar kokią kitą smulkenybę, sugalvojau pagaminti kažką panašaus į lavinamąjį kubą, kad būtų kur pirštukus miklinti. O gal dar ir vieną kitą papildomą laisvesnę minutėlę turėsiu, jei ilgai susidomėjus viską krapštinės :)


Daiktas nedidelis, daug medžiagų nereikia, puikiai galima visokius likučius sunaudot. Ir smagu su tokiais spalvotas vaikiškais dalykėliais krapštinėtis. Be to, kokia laisvė fantazijai! :)


Pirmiausiai sugalvojau nunarpliot gėlę. Visi žiedlapiai nerti atskirai, paskui prisiūti prie nerto viduriuko. Prieš siuvant žiedlapius, dar prisiuvau kelis galiukus geltonos juostelės, kad daugiau čiupinėjimo būtų. Karoliukai prinerti, atsilaisvint neturėtų.


Po to atėjo musmirės eilė. Visa nerta, prisiūtas sijonėlis iš organzos juostelės, taškiukai iš sagų. Šalia prisiuvau dar ir kelis nertus kuokštelius žolės dėl įvairovės.


Po to gaminau pelėdą didelėm sagų akim. Kūnas nertas, sparniukai iš trikotažo, prikimšti glamžytos plėvelės, kad traškėtų. Dar šaką su lapeliais prinėriau. Galvojau dar kuriam nors viršutiniam kampe žvaigždutę prisiūt, bet vietos nebelabai buvo, tai tiek to. O mintis dėl žvaigždutės kilo ne šiaip sau, mat yra labai geras video apie pelėdą ir žvaigždutę, kuris puikiai nuramina vaiką, kai kiti būdai nebeveikia :)


Ant kitos kubo sienos nutūpė drugelis. Pilkšvi sparneliai iš trikotažo, rausvi iš standesnės medvilnės, visi prikimšti glamžytos plėvelės. Sparniukai pritvirtinti tik prie nerto kūnelio, todėl plazda. Tik traška ne taip labai kaip norėtųsi, matyt prikimšau netinkamos plėvelės. Po to pagalvojau, kad šitam reikalui turbūt labiau tiktų makaronų ar cukraus maišelis. Jei kitąkart kažką panašaus gaminsiu, reiks pabandyt. O ką jūs kemšat į žaislus, kad traškėtų?


Yra ir namas čerpiniu nertu stogu, iš kamino dūmas rūksta. Čerpes galima pakilnot, duris atidaryt. Durų rankena prinerta, kad nenukristų netyčia, lange plėvelė. Dėl šito namo "statybų" buvau sukritikuota šį procesą išmanančio, bet nenugrius gal :)


O ant paskutinės sienos prisiuvau kišenėlę, į kurią galima ką nors įdėt. Aplink visokių juostelių prisiuvau, ant poros iš jų pakabinau karoliukų. Ši siena dukrytei viena įdomiausių, galima kai ką ir pagriaužt.

---
Kubo kraštinė: ~ 11 cm.
Kubo sienos: trijų rūšių medvilnė.
Kubo užpildas: sinteponas.