Kadangi auginam dvi mergaites, tokių lipdukų atsargose neturėjau. Dar vasarą suradau ir užsakiau porą traktorių lipdukų (pasirodo, ne taip ir lengva jų rasti), kad gaučiau juos laiku, mat visokių niekučių iš Kinijos siuntimas kartais užtrunka ilgai. Gavau gerokai anksčiau nei reikėjo ir ramiai laukiau progos pasiūti šias jau iš anksto suplanuotas maikutes dvimečiui giminaičiui.
Kai siūnu savo vaikams į visas detales žiūriu šiek tiek paprasčiau, o dovanojamą daiktą norisi padaryti ypač tvarkingai. Todėl sukau galvą, kaip dailiai užbaigti apykaklę, kad nebūtų per storai, bet ir overloko siūlės nesimatytų, kaip kad būna prisiuvus perlenktą juostelę. Kantuojant, kai per viršų persiūnu siuvimo mašina, siūlė ir liekantis juostelės kraštelis palei ją abiejose pusėse man nesigauna lygus, ne itin dailiai atrodo, tad sugalvojau tos siūlės per viršų nesiūti ir šiek tiek pasilengvinti kantavimo procesą. Visų pirma susiuvau vieną peties siūlę ir tuomet prie apykaklės overloku prisiuvau siaurą iš tos pačios medžiagos iškirptą juostelę šiek tiek ją patempdama. O tuomet likusią laisvą juostelės dalį lenkiau beveik pusiau ir užlenkusi į vidinę drabužio pusę prisiuvau ją prie overloko siūlės krašto rankomis. To prisiuvimo praktiškai nesimato ir atrodo pakankamai tvarkingai. Be to, apykaklės juostelė gavosi siauresnė. Anksčiau darydavau taip: iškirptos juostelės kraštus per visą ilgį užlenkdavau beveik iki juostelės vidurio, užlygindavau, tada lenkdavau pusiau ir vėl lygindavau. O tada ilgai tą juostelę daigstydavau prie apykaklės, kad abiejose maikutės pusėse matytųsi vienodai juostelės ir kad pakankamai iškirptės krašto būtų pasislėpę toje juostelėje. Paskui bandydavau tiesiai per viršų nusiūti siuvimo mašina ir visus daigtymus išardydavau. Manyčiau, šįkart pabandytas variantas geresnis: ir atrodo tvarkingiau, ir padaryti išeina greičiau.